Z karta ir valgymo kultūra

Valgymo etiketas per šimtmečius buvo laikomas svarbiu įgūdžiu tiek formaliuose, tiek neformaliuose susitikimuose. Mūsų mamos ir močiutės dar prisimena laikus, kai privalu buvo laikytis tam tikrų taisyklių prie stalo: taisyklingai laikyti įrankius, nesiremti alkūnėmis į stalą, laukti, kol visi bus aptarnauti, ir tik tada pradėti valgyti. Tačiau pasaulis sparčiai keičiasi, o su juo keičiasi ir mūsų įpročiai. Z karta (gimę maždaug nuo 1997 m.) vis dažniau linksta prie labiau atsipalaidavusio ir neformalaus požiūrio į valgymo etiketo taisykles. Bet ar tai blogai?

Globalizacija ir valgymo kultūra

Vienas pagrindinių skirtumų tarp ankstesnių kartų ir Z kartos yra jų atvirumas naujoms patirtims ir globalizacija. Ši karta augo su interneto galimybėmis, kelionėmis bei skirtingų kultūrų susiliejimu, kas atsispindi ir jų valgymo įpročiuose. Europoje ir JAV Z karta įnešė laisvesnę valgymo kultūrą, kuri dažnai nukrypsta nuo tradicinio etiketo taisyklių.

Pavyzdžiui, bendras maisto dalinimasis (angl. “food sharing”) tapo norma daugelyje restoranų tiek Europoje, tiek JAV. Tai matoma ir Lietuvoje: čia vis dažniau organizuojami maisto festivaliai, gatvės maisto renginiai, kuriuose grupelės draugų ar šeimos ragauja skirtingus patiekalus kartu, atsisakydami formalaus valgio ritualo. Jaunoji karta renkasi ne tai, kas „teisinga“, o tai, kas patogiausia ir skaniausia.

- Alkūnės ant stalo? Kodėl gi ne? Anksčiau viena didžiausių stalo etiketo nuodėmių buvo atsiremti alkūnėmis į stalą. Dabar, Z karta laužo šias taisykles, nes laiko tai nereikšmingu apribojimu. Jie mano, kad valgymas turėtų būti patogus ir nesuvaržytas.

- Telefonai ant stalo. Daugelis Z kartos atstovų nesunkiai pasieks savo telefoną valgydami, užuot paslėpę jį nuo akiračio. Nuotraukų darymas patiekalams, patiekalų vertinimai „Instagram“ platformoje ar greitas atsakymas į žinutę yra tapę įprastais dalykais prie stalo. Net Lietuvoje matome, kad socialinė medija ir maistas neatskiriami vienas nuo kito – vis dažniau vietiniai restoranai orientuojasi į „Instagram’išką” aplinką.

- Dalinimasis maistu. Bendras dalinimasis patiekalais, įskaitant ragavimą iš kitų lėkščių, Z kartai nėra tabu. Jie nori ragauti viską ir tuo mėgautis draugų kompanijoje. Tai išskiria šią kartą iš vyresniųjų, kurie niekam neleidžia reikšti pretenzijų į savo lėkštę.

- Pradėti valgyti nelaukiant kitų? Daugelyje šeimų Lietuvoje buvo įprasta laukti, kol visi gaus maistą, ir tik tada pradėti valgyti. Z kartos požiūriu: „Jei maistas karštas, valgyk!“ Ši tendencija pereina ir į restoranų kultūrą, kur patiekalai atnešami tada, kai paruošti, o valgymas neprivalo prasidėti vienu metu.

Lietuviški papročiai, atlaikantys permainas

Nors globalizacija stipriai veikia jaunimo valgymo įpročius, Lietuvoje vis dar svarbios tradicijos. Šventės, tokios kaip Kūčios, išlaiko daugelį senovinių stalo papročių: lėta vakarienė, kai prie stalo laukiamas kiekvienas šeimos narys, tam tikras stalo dengimas ir patiekalų simbolika. Tačiau ir čia Z karta gali įneša permainų vėjų – kartais paįvairindama tradicinius patiekalus naujomis receptūromis, o gal net įtraukdama vegetariškus patiekalus.

Kaip priimti naujus pokyčius?

Daugelis vyresnių kartų atstovų gali manyti, kad Z kartos požiūris į stalo etiketo taisykles yra per daug laisvas, bet svarbu atkreipti dėmesį į šių pokyčių esmę. Jaunimas renkasi patogumą, bendravimą ir tikrą maisto patyrimą. Užuot juos teisdami, galime ieškoti būdų, kaip šią naują kultūrą įtraukti į tradicijas. Galų gale, svarbiausia prie stalo – maloni atmosfera, pagarba kitiems ir noras dalintis tiek maistu, tiek bendravimu.